Kas yra tikrasis menas?
Perskaitę dailininko, eseisto Mikalojaus Vilučio ir poeto Henriko Radausko tekstus apie meno kūrinių vertę ir atlikę užduotis išmoksite skirti tikrąjį meną nuo lengvojo, sužinosite, kuris iš jų atliepia dabarties aktualijas, teikia džiaugsmą, o kuris turi išliekamąją vertę ir reikalauja gilesnio suvokimo.

Mikalojus Vilutis
Puikioji beprasmybė
Iš prigimties menas yra kaip gyvenimas – pats sau. Visos prasmės ir reikšmės yra pats meno kūrinys. Kaip ir gyvenimas, jis neišeina už savo ribų, neturi tąsos. Gyvenimą atitinkantis menas – betikslis, nieko nereiškiantis, tik patį save. Neturintis tikslų ir netarnaujantis jiems. Ypač muzika ir dailė. <...> Sutikčiau su populiariu teiginiu, kad visi yra menininkai, jeigu žodis „menininkai“ būtų pakeistas žodžiu „dailininkai“. Visi gali nupaišyti paveikslą, bet vaizduojamojo meno kūrinį – tik nedaugelis. Yra vaizduojamojo meno kūriniai ir yra tik paveikslai. Meno kūrinius kuria menininkai, o tik paveikslus kuria tik dailininkai. Dailininko ne menininko paveikslai neturi gyvybės. Tik dailininko paveikslai labai greit pašvinksta, kaip ir dirbtinė ląstelė. Dirbtinis menas eina ne iš vidaus, bet iš išorės į išorę, atspindi ne vidines menininko būsenas, bet aktualijas ir į jas atsiliepia. Labai gerai pasakė Šopenhaueris: kūriniai, kurie atsiliepia į aktualijas, reiškia akimirkos nuotaikas ir priklauso dabarčiai, gyvena joje ir kartu su ja miršta. <...>
Menas suteikia žmonėms galimybę patirti tai, ko jie nepatiria savo gyvenime. Kai skaitau Dostojevskį, gyvenu jo sukurtą gyvenimą, patiriu didelius džiaugsmus ir dideles kančias, kokių man neduota patirti savo nykiame gyvenime. Kai žiūriu filmą su Švarcnegeriu, negyvenu plastikinio Švarcnegerio gyvenimo, bet pabėgu nuo savo. Irgi gerai. Elitinė kultūra, populiarioji kultūra. Sunkusis ir lengvasis menas. Vienas įkrauna, turtina, kitas iškrauna, teikia poilsį. Sunkųjį meną suvokti sunku, reikia pastangų. Malonumo jis neteikia. Sunkusis menas neprimeta savęs. Tai žmonių vienatvės menas. Minioje negalimas. Sakoma, Dievas taip pat neprimeta savęs. Ateina pas tuos, kurie laukia. „Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, esantis slaptoje, tau atlygins.“ (Mt 6, 6) Tai – apie sunkųjį meną. Lengvasis menas pats ateina pas žmogų. Kaip drugelis atskrenda. Pastangų nereikia. Grynas džiaugsmas, poilsis, pabėgimas nuo savęs ir gyvenimo. Trumpam. Tačiau jeigu taip dažnai niekinamas lengvasis menas teikia žmogui nors akimirką laimės, jis vertingas. Man jis reikalingas.
Mikalojus Vilutis. Tortas. Vilnius: Tyto alba, 2009. P. 31–33

Henrikas Radauskas
Žodis įteikiant Lietuvių rašytojų draugijos premiją
Ištraukos
Tie, kurie reikalauja vien „gilios“ poezijos, manydami tuo ją kelią, iš tikro ją žemina, nes jie netiki poezijos galia: bet kokį, kad ir paprasčiausią, objektą transformuoti, iš kasdienybės iškelti į meno aukštumas. Prancūzų literatūros ir meno teoretikas Weidlé (Veidlė) yra pasakęs: „Aš manau, kad poezija, kaip ir apskritai menas, tikslo neturi, kad jos prasmė yra meno neturėjimas, kad kai tik jinai ima siekti tikslo, ji kaip tik nustoja savo prasmės. Pirklio tikslas – ne prekiauti, o turtėti, pamokslininko tikslas – ne pamokslininkauti, o atversti, poeto tikslas – būti poetu. <...> Mūsų kultūroje tik poetas savo eilėse, dailininkas mene yra nuoseklūs nesiekdami tikslų; kai tik jie išsikelia tikslą, jie darosi panašūs į pamokslininką arba pirklį... Poezija yra be tikslo, bet būtent dėl to ji ir reikalinga. Mes esam įpratę sieti betiksliškumą su nereikalingumu, nes praktiškame gyvenime mes esam priversti veikti pagal tikslus. Bet vien tik betiksliu veiksmu žmogus gali save išreikšti ir dėl to toks betikslis veiksmas yra vienintelis tikras ir pilnutinai žmogiškas aktas, iki galo vertas žmogaus.“ <...> Su čia iškeltu klausimu gana glaudžiai rišasi* ir kitas. Yra žmonių, manančių, kad poetas būtinai turi „žygiuoti su savo laiku“, tuo suprasdami, kad gyvenamasis laikas, visos jo nešamos naujovės turi atsispindėti poezijos kūrinyje. Faktas, kad viena iš tokių naujesniųjų srovių – futurizmas, kuris reikalavo, kad meno kūrinių objektas būtų mašina ir miestas, labai greitai išseko, nepalikęs po savęs beveik jokių žymių.
___________
* Rištis (ntk. čia) – sietis.
Henrikas Radauskas: Kūrybos studijos ir interpretacijos. Sud. Jurga Katkuvienė. Vilnius: Baltos lankos, 2001. P. 14
4 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(4S) Tiksliai suvokia ilgus ar sudėtingus tekstus, kurių turinys ar forma gali būti nepažįstami.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(5S) Geba išsamiai ir detaliai suvokti bei interpretuoti nepažįstamos formos ar turinio tekstą.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Geba rasti informaciją, kuri reikalauja tikslios analizės ir išskirtinio dėmesingumo niekuo neišsiskiriančioms detalėms.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Demonstruoja visišką, detalų vieno ar kelių tekstų suvokimą, geba integruoti kelių tekstų informaciją.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/